- nurėtauti
- nurė́tauti 1. intr. lėtai nueiti: Nurė́tavo an gyvulius Ds. 2. tr. iš lėto ką padaryti: Kada anas rugius nurė́taus (nupjaus)? Ds. \ rėtauti; nurėtauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
nurėtauti
Look at other dictionaries:
rėtauti — rė̃tauti, auja ( auna), avo intr. 1. retai, lėtai kalbėti: Anas man rėtavo, rėtavo, ir klausyt nusbodo Švnč. 2. lėtai eiti, žingsniuoti: Kur rėtauni? Ds. rėtauti; nurėtauti … Dictionary of the Lithuanian Language
